Mes gimėme gražiausiame ir jaukiausiame žemės kampely.
Tavo palaimintoj šaly.
Kryžiais paženklintos sodybos ir pakelės su rymančiais rūpintojėliais
liko be mūsų balso, be mūsų akių žvilgsnio.
Dieve, argi daugiau nebematysime tėvų žemės ?!
Savo dievišku balsu pašauk mus į Tėvynę !
Meldžiam Tave, Viešpatie !
Sušildyk atšalusias rankas ir kojas gimtųjų namų židiny.
Išalkusius ir ištroškusius grąžink mus į Tėvynę.
Ligotus ir iškankintus grąžink mus į Tėvynę.
Per miškus ir kalnus leisk keliais pareiti į tėvų namus.
Kūčių naktį leisk pabūti tėviškėje.
Leisk pasiklausyti, kaip Velykų rytą bažnyčių varpai gaudžia Aleliuja.
Leisk per Vėlines uždegti žvakelę ant artimųjų kapo.
Po ilgų klajonių leisk ir mums atsigulti tėviškės kalnely.
Gerasis Dieve, o jeigu mus užkas svetimoje žemėje,
suvadink mūsų klajokles vėles į tėviškę.
Leisk mūsų tautiečiams surinkti kaulelius mūsų ir grąžinti į Lietuvą.
Niekur, niekada per amžių amžius
tegul nebūna žmogui atimta Tėvynė.
Parase Lapkricio 29d 2004
Mire , Gruodzio 14d. 2004
Kanadoj